Delfi.lt

2008-08-10

Norintiems neplanuotai grąžinti dalį būsto paskolos, gali tekti sumokėti papildomai

Lietuviai nemėgsta būti skolingi ir ilgam įsipareigoti bankams, todėl tik gavę papildomų pinigų ar susitaupę, stengiasi grąžinti bent dalį paskolos. Pačių bankų pateiktais duomenimis, dažniausiai anksčiau laiko panorėjus sugrąžinti dalį būstui pasiskolintų pinigų papildomi mokesčiai netaikomi arba imami nedideli, tačiau prašoma apie ketinimus pranešti prieš mėnesį. Paskolų brokeris atkreipia dėmesį, kad bankai ėmė griežčiau reglamentuoti išankstinius grąžinimus ir nustatyti minimalaus įnašo ribą.

Paskolų brokeris atkreipia dėmesį, kad bankai ėmė griežčiau reglamentuoti išankstinius grąžinimus ir nustatyti minimalaus įnašo ribą.

SEB bankas sako dalį būsto paskolos grąžinant anksčiau laiko palūkanų keitimo dieną taikantis 300 Lt vienkartinį mokestį, nepriklausomai nuo grąžinamos sumos.

„Hansabanke" kartą per metus prieš mėnesį informavus banką ir grąžinant iki 25 proc. paskolos, mokestis netaikomas, o pervedant daugiau arba neįspėjus iš anksto – 1,5 proc. nuo anksčiau laiko sumokamos sumos.

„DnB Nord" bankas tvirtina neribojantis išankstinių būsto paskolos įnašų prieš tai pranešus atsakingam vadybininkui, tačiau pripažįsta, kad „retais atvejais galimi tam tikri išankstinio grąžinimo mokesčiai".

Šiuo metu vidutinis būsto paskolos terminas šiuose komerciniuose bankuose yra 25-31 m. Tačiau, „Hansabankas" skaičiuoja, kad vidutiniškai šios paskolos grąžinamos gerokai anksčiau – per 11-12 m.

Anksčiau grąžina pardavę senąjį butą

Dažniausiai paskolas anksčiau grąžina žmonės, kurie nusipirkę naują būstą parduoda senąjį. Tokius duomenis pateikia „Hansabanko" Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova, tvirtinanti, kad galimybė anksčiau atsiskaityti su banku yra vienas pagrindinių derybų klausimų, todėl su klientais galima iš anksto susitarti ir be mokesčio grąžinti didesnę dalį nei ketvirtadalis paskolos.

„Didžioji dalis imančiųjų paskolas gyvena nuosavame bute, todėl, pavyzdžiui, nusipirkę namą butą parduoda ir taip reikšmingai sumažina savo paskolos sumą. Dauguma jau pirmos konsultacijos metu klausia ne tik apie palūkanas bet ir apie galimybę kreditą grąžinti anksčiau laiko. Iš tikrųjų nė vienas neplanuoja 40 metų turėti paskolą", – DELFI sakė ji.

Ž. Kovšovai antrina ir SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas, kartu pabrėždamas, kad realybėje su banku atsiskaitančių anksčiau nėra daug.

„Žinoma, kai bankai suteikė pirmuosius būsto kreditus, pasitaikydavo ne vienas atvejis, kai žmonės siekdavo imti kreditą kuo trumpesniam laikotarpiui, siekdami atiduoti bankui pasiskolintą sumą kuo greičiau, tačiau ilgainiui situacija pasikeitė ir vis daugiau klientų ima paskolas maksimaliam galimam terminui", – DELFI sakė jis.

„Būna, kad klientai grąžina ir didesnes sumas, nei priklauso, tačiau tai yra daugiau išimtis, nei taisyklė. Bankas neriboja tokių įnašų, svarbu apie tai pranešti aptarnaujančiam vadybininkui. Retais atvejais galimi tam tikri išankstinio grąžinimo mokesčiai, apie juos klientai informuojami prieš pasirašant sutartį", – DELFI tvirtino „DnB Nord" banko ryšių su visuomene ekspertė Agnė Karčiauskaitė.

Griežtina papildomų grąžinimų tvarką

Bendrovės „JG Group" paskolų brokeris Saulius Radžiūnas DELFI sako, kad bankai grafiko koregavimo tvarką sugriežtino maždaug prieš pusmetį ir keletas jų įvedė minimalios grąžinamos sumos ribą. O maždaug prieš ketvirtį dauguma bankų, anot jo, sutartyse ėmė įrašinėti, kad visi papildomi mokesčiai bus imami pagal pinigų grąžinimo, o ne sutarties pasirašymo dienos sąlygas.

„Bankai ėmė daryti sutartis, kurių bendrose dalyse nenurodomi jokie mokesčiai, tiesiog įrašoma, kad baudos ir visi kiti mokesčiai bus skaičiuojami pagal keitimo ir mokėjimo metu galiojančią tvarką. Žiūrėkime objektyviai, jeigu žmogus paskolą pasiima 40 metų, natūralu, kad rinka keičiasi ir mokesčiai keičiasi, bankui įsipareigoti išlaikyti tuos pačius įkainius 40 metų yra nelogiška", – aiškino brokeris.

Jis pastebi, kad lietuviams ypač svarbu paskolą atiduoti kiek galima greičiau, o mokesčiai, kuriuos teks mokėti, panorėjus paskolą grąžinti anksčiau, būna vienas iš pagrindinių besiskolinančiųjų klausimų. S. Radžiūnas sako, kad dalis bankų išankstinius paskolos grąžinimus palūkanų keitimo dieną leidžia daryti nemokamai, tačiau nustato minimalią sumą. Pavyzdžiui, vienas bankas nemokamai leidžia grąžinti ne mažesnę nei 1000 Lt sumą palūkanų perfiksavimo dieną apie tai pranešus prieš 15 dienų, kitas leidžia grąžinti ne mažesnę nei 5000 Lt.

Nustatant minimalią grąžinamos sumos ribą esą siekiama, kad bankui dėl kelių šimtų litų nebūtų papildomo administracinio darbo perskaičiuojant mokėjimo grafiką. „Anksčiau šie bankai leido dengti bet kokią paskolos sumą bet kokiu metu. Pavyzdžiui, žmogus per mėnesį turi sumokėti 1200 Lt, o jis galėdavo perversti ir 1300 Lt taip papildomai padengdamas 100 Lt savo būsto paskolos", – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Brokeris sako, kad įvairūs mokesčiai ir baudos anksčiau laiko grąžinant būsto paskolą yra taikomi tais atvejais, kai būsto paskola dengiama ne iš žmogaus santaupų, o iš kitos finansinės institucijos. Taip bankai nori apsisaugoti nuo paskolos refinansavimo. Dažniausiai, anot jo, šabloninėse bankų sutartyse numatyta, kad refinansuojant paskolą papildomai reikia sumokėti nuo 0,5 proc. iki 2 proc. paskolos likučio. Pavyzdžiui, refinansuojant 200 tūkst. Lt paskolos likutį tektų sumokėti 1000-4000 Lt.

Lietuvoje kas dvyliktas namų ūkis turi būsto paskolą.

DELFI.LT

Kitos naujienos